Numeris penki,numeris devyni ...aš save laikau ,,numeriu“del daugybe dalyku
kurių aš nevardinsiu .Bet aš galiu apibūdinti save ,gal tada ir patys suprasite.
Moksliškai mane galima apibūdinti šitaip:
labai imlus ir nervingas. Apdovanotas dideliu protu ir kūrybiškumu.
Aš turėjau augti šiltoje atmosferoje ir didelėje meilėje,deja, man taip nepasiseke... Auklėjant mano tėvams reikėjo protingai laviruoti tarp nuolaidžiavimo ir drausmės, nes aš buvau labai jautrus ir kaprizingas, gaila, jiems tai nepavyko...
Nuo pat vaikystės aš norėjau viską pamatyti ir viską sužinoti. Tačiau būdamas išdidus ir uždaras, netgi ir suauges, kartais neįtariu apie savo intensyvų ir gilų vidinį gyvenimą. Tik paauglystėje aš pradejau rodyti savo tikrąjį charakterį,kuris tėvams,o ypač mano tėvui nepatiko. Tėvai padarė daug klaidų mane auklėjant,todė aš tapau agresyvus, nedrausmingas ir nepaklusnus.
Nepaklusnus... nedrausmingas ... mane šitie žodžiai visą laiką glumino.
Nepaklusnus - kitų sukurtu melu? - netaisybei ? O gal nedrausmingas nes nesutikau su kitų nuomone ir nedariau to ko kiti norėjo ,kad aš nenuleidau savo uodegos ir neatsiguliau and nugaros ir dar nepasakiau ačiū už tai ?
Bet aš negaliu paneikti to ,dėl to ir užsilibdžiau šią etikete ,nes nenoriu jums meluoti ,koks tikslas meluoti jei nieko iš to negausi.
Bet neikim įvykiams už akių aš jums nepaaiškinau kodel aš negyvenau šiltoje atmosferoje .
Kad suprastumėte, reikia pradėti nuo pradžių.
Socialinė mano šeimos padėtis buvo gera ,gal netgi per gera.Man nieko netrūko visi mano fizionominiai poreikia buvo sutvarkyti:buvau pavalges turejau žaislu,turejau savo kambari lova ir visa kita ko aš norėjau.Aišku, visko aprūpintas buvau patenkintas ,kai mano moralinis gyvenimas man nerūpejo bei tūrejau klausytis tėvu šimtą procentų,nes buvau nuo jų priklausomas
Jau galite suprasti kiek man tada buvo metu, jei ne, prisiminkite savo vaikyste ir tuos momentus kai tu negali pasirinkti,tada gal ir rasite tenai mano buvusi amžiu .
Budamas aprupintas viskuo aš negavau to ko man svarbiausiai reikėjo :supratingumo,meilės,motivacios bei pagalbos surasti tikraji save bei savo igužius ir talentus.Aš jutau tik pareiga - kuria man tėvai rodė - pareiga kad jie turi mane išauginti dorai ir tinkamai.
Kaip manot ar besivystančiam individui tai užtenka ?Pagalvojus,užtenka kad egzistuotum... bet ne gyventum.
Mano brolis man vieną kartą pasakė ,, Tu ir aš buvome auginami būti riteriais .“
Nebijokit aš paaiškinsiu ką tai reiškia ,turekit kantrybės .Kad suprastume ką tai reiškia reikia gryšti į viduramžius ,kai dar egzistavo riteriai .
Šios istorijos laikotarpiu riteris buvo ginkluotas kilmingas karaliaus ar aukščiausių luomo atstovų pavaldinys Viduramžių Europoje.Kad taptu riteriu Pirma jie tapdavo kilmingų riterių ginklanešiai, kuriems po ginklanešystės laikotarpio suteikdavo riterio titulą.
Jau galime suprasti aš buvau nepaprastas žmogus ,kaip jau sakiau aš viska tūrejau bet ne laisve ,kaip riteris kuriam reikėjo visa savo gyvenima tarnauti savo didikui.
Aš ir mano viresnysis brolis buvome pavesti išlaikyti bei išaukštinti savo šeimos varda bet kokia kaina, net ir mūsų laisve ir norais.
Tėvai tūrėjo mus aukleti vienodai ,žodis –turėjo- labai gerai apibūdinantis mano situacija.Mane augino truputėli kitaip nei mano broli.Mano brolis nebuvo apdovanotas labai dideliu protu ,aš nesakau kad jis buvo kvailas, bet ir ne pats protingiausias iš visu aplinkinių,beto jis net nesistengė mokytis, juk neveltui sakoma ,,Kas stenksis tas ir pasieks“ dėlto jam pilnai užteko profesinio išsilavinimo...
Būdamas paprastu žmogumi ji auklejo paprastai:jam leisdavo eiti į balius eiti naktimis su draugais balavioti,gerti ,susitikti su savo draugais užmiestį,dalivauti mokykliniose renginiuose, sporto šventėse bei gryšti namo labai vėlai .Tėvams tai buvo naturalu jį leisti beveik visur –aišku proto ribose-dėja ,man, taip nepasisekė.Tėvai pamatė kad iš vyresniojo jų sūnaus nieko daug neišeis bei suprato ,kad suteigdami daug laisvių savo sūnui jie padarė klaida dėl to mane jie auklėjo kitaip .Viska ką aš išvardinau ankščiau man buvo neleistina nes buvo tikimasi kad aš išauksiu truputėli geresnis nei mano brolis .
Ir pagalvojus jie buvo teisūs ,negaudamas tos laisvės kuria gavo mano vyresnysis brolis aš kibau į mokslus .Man patiko mokykla nes tik ten aš galėjau džiaugtis neapsižvalgant ar nėra šalia tėvų .mokytoja buvo man kaip mama nes tik ji mane pagirdavo ir apkabindavo ,dėlto aš ir stengdavausi ,nes norėjau gauti savo klasiokų ,o ypač savo auklėtojos dėmesį.
Dėja pasiekti visko aš negalėjau ,aš neradau tikrų draugų nes neturėjau socialinių įgudžių bei mano tėvų įtaka šioje sveroje man nepadėjo.Mane per daug saugojo ,kai mano draugai galėjo eiti į parduotuve ar pasilikti pernakvoti pas kita bičiulį ar net gerti ,man to neleido .Aš nesikrimtau dėl to, nes kitokio gyvenimo nemačiau ir galvojau kad taip reikia ,kad taip turi būti ,bet daba aš suprantu, kad tas mano tėvų per didelis rūpinimasis mano sveikata padarė didelį smugį mano socialiniam gyvenimui .Teoriškai aš tokio socialinio gyvenimo neurėjau...tik jo kiauta....Aš toliau stengiausi ,nes galvojau gal jei gerai mokinsiuosi ir turesiu gerus balus jie mane apdovanos ir suteiks man daugiau laisvių...Heh...koks aš buvau kvailas! ,kuo daugiau aš klausydavau tuo labiau jie stengėsi mane neutralizuoti .Atsirado vis daugiau taisyklų,melų ir išsisukimų ,kurie mano manymų dabar yra apsurdiški,nelogiški ...
Nesvarbu kokį bala aš gaudavau tėvams ,o ypač tėvui aš niekada neįtikdavau ,tiesa pasakius jiems niekados mano balai ,mano paiekimai nerūpėjo. Jie net nevaidindavo, kad jiems rūpi ,gerai pagalvojus aš jiems niekados nerūpėjau kaip individas ...Ne vien tik moksluose aš jam neįtikau ,o kaip kaška pasiegdavau tai jis greitai neoutralizuodavo mano pasiekimus savais istatimais bei paaiškinimais kode!? jis mane neleiždia to toliau daryti.
Begant laikui mano entuziazmas išblėso ir tėvų intervencija bei aplinkos dėka aš pakrikau Vengiančio tipo asmenybės sutrikimu .
- Asmenybės sutrikimas, pasireiškiantis itin dideliu socialiniu nerimu.
Aš su šiuo sutrikimu jaučiausi nepilnaverčiu, vengiau socialinių situacijų, ieškojau darbų, kuriuose reiktų kuo mažiau bendrauti su kitais žmonėmis. Aš bijojau ir vis dar bijau būti atstumtas ir nerimauju dėl to, kad nepatirtčiau sutrikimo priešais kitus žmones. Labai pervertindavau ir vis dar pervetinu potencialius sunkumus naujose situacijose, todėl jų labai vengiu. Neretai susikuriu savo fantazijų pasaulius, kurie pakeičia realųjį. Priešingai nei schizoidinį sutrikimą turintys žmonės, aš troškau socialinių santykių tačiau nesugebėdavau jų pasiekti. Dažnai būnu depresyvūs ir turėjau bei vis dar turiu menka pasitikėjimo jausmą savimi.
Man, kuriam būdingas vengiančio tipo asmenybės sutrikimas,nebuvo sunku pernelyg sureikšminti savo trūkumus bei ydas. Socialinius santykius palaikiou ir vis dar palaikau tik tada kai esu įsitikinęs, jog nebusių atstumtas. Praradimas ir atstūmimas tampa pernelyg skausmingu, todėl aš esu labiau linkęs verčiau rinktis vienatvę, negu riziką užmezgsti naujus ryšius.
Socialinis susilaikymas, atsitraukimas nuo kitų bijant atstūmimo
Pergyvenimas dėl atstūmimo ir kritikos socialinėse situacijose
Nesėkmes baimė skatinanti atsisakyti naujų užsiėmimų
Žemas savo įvaizdžio vertinimas, socialinio neatitikimo jausmas
Vengimas užmegzti artimus santykius
Nedraugiškas ir užsisklendęs savyje
Fantazijų pasaulio susikūrimas.
Tai yra mano simptomai kūrie patvirtina mano sutrikimą.
Sunku... labai sunku... o ypač su merginom ...Turint tokią dievo dovaną.
Mano jausmams nėra žodžių apibūdinti kai aš šnekuosi su mergina ,bet yra daina ,kuri tiksliai apibūdina tas situacijas kai šnekuosi su man į aky kritusia panelę
John Stump-Death Waltz Muzikos fenomenas kuris pagal legenda yra grojamas vieno žmogous ...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą